Jau ko mus mokykla tikrai išmoko, tai kad bet kokioje situacijoje egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Matematikoje pritaikai formulę – štai ir sprendimo atsakymas. Lietuvių kalboje ir literatūroje rašai kitų autorių tekstų interpretaciją remdamasis taisyklėmis, kaip interpretuoti (ta prasme, vau).
Nors mokykloje rašydavau itin taisyklingai, taisydama rašinius mokytoja vingiuodavo ištisas pastraipas, žymėdama stiliaus klaidas. Bent būtent tos pastraipos ir būdavo tos vietos, kuriose rašydavau bent truputį iš savęs, bent truputį ne pagal šabloną, bent truputį… mėgavausi rašymu. Bet buvo blogai. Neteisinga.
Tad šį tekstą skiriu visiems puikiai besimokantiems mokiniams, studentams, puikiai besimokiusiems anksčiau ir dar dabar gyvenime kartais pasijaučiantiems pirmūnais.
Nėra taip blogai būti tuo pirmūnu 🙂
Buvimas pirmūnu išvysto daug puikių vidinių savybių. Išmoksti greitai nuskanuoti aplinką, suprasti žmonių statusus, tarpusavio ryšius ir pagal kontekstą prisitaikyti. Tikrai labai praverčia dalykiniuose, formaliuose susitikimuose – pirmūnams itin lengva būti taktiškiems ir mandagiems.
Kalbėdamas su žmonėmis išmoksti atsakyti tai, ką reikia, arba ką pašnekovas tuo metu nori girdėti (jau skamba blogai, I know, bet kartais tai labai praverčia).
Išmoksti labai greitai perprasti visas taisykles ir jų laikaisi – tave gerbia, su tavimi bendrauti lengva, nesi konfliktiškas, o be to dar ir puikus, sąžiningas ir doras pilietis. Tobula.
Apskritai, buvimas pirmūnu ir noras būti geriausiu eina koja kojon – tai kartais labai praverčia, kai gyvenime tikrai reikia pasiekti tam tikrą rezultatą. Tai – puiki savybė, skatinanti tobulėti ir nuolat judėti į priekį.
O bet tačiau…
Pirmūnai yra perfekcionistai.
Ir kad ir kaip bebūtų sudievinama šita žmogaus savybė darbo pokalbiuose, buvimas perfekcionistu yra didžiausi rėmai, į kokius žmogus gali save įsistatyti. Tai – narvas su storom, švininėm gyvenimo grotom.
Perfekcionizmas ir pirmūnizmas yra sunkiai suderinamai su kūrybiškumu bei drąsa būti kitokiu.
Jei atvirai, tai dar dabar dažnai save pagaunu galvodama, ką turėčiau jums parašyti, kad jūs mane mėgtumėt. Kokios temos aktualios jums (bet gal visiškai neįdomios man).
Nes dar daug dalykų mano gyvenime eina per pamatuojamus skaičius. Per vieno teisingo atsakymo paiešką.
Tačiau kūryboje vieno atsakymo nėra. Gyvenime – irgi.
Todėl diena iš dienos dirbu su savimi, kad išlaisvėčiau. Ir pirmas žingsnis link išlaisvėjimo – atpažinti šias savybes tiek savyje, tiek medijose ir visuomenėje. Nes pastarieji du neprisideda prie laisvesnio gyvenimo nors tu ką.
Reklama – galingas įrankis, paperkantis mūsų vidinius pirmūnus
Man be galo patinka marketingas – aš ir laisvalaikiu juo domiuosi, ir dirbu šioje srityje. Tačiau kaip šios srities atstovė turiu įspėti – čia dažnai pardavinėjami vieninteliai teisingi sprendimai.
Ši pramonė yra pastatyta ant visų mūsų, vartotojų, vidinio ‘pirmūniškumo’ – noro, kad mums labiausiai pasisektų, noro būti gražiausiais, labiausiai pripažįstamais, daugiausiai pasiekusiais ir kitais -iausiais, -iausiais, -iausiais. Ir visa tai – už mažą investiciją, duodančią didelę grąžą.
Motyvacijos guru žada, kad “jeigu visi kiti išbandyti būdai suimti save ir pradėti gyventi savo svajonių gyvenimą nepadeda – šitas tikrai padės. Tai – paskutiniai mokymai, kurių jums reikės”.
Bet ar tikrai?:)
Maisto papildų ar kitokių augalinių žolelių pramonė kartoja, kad “vos šaukštelis/tabletė X per dieną, susigrąžinsite jaunystę, išsivalysite iš organizmo toksinus ir pagražinsite odą”
Common, gal paliekam toksinus valyt kepenims? Jei jos sveikos, tai gal jau jos kaip nors sugebės savo pagrindinę funkciją atlikti.
Nes viskas, kas veikia greitai – žavi.
Viskas, ką galim įsigyt pigiai, bet kas žada daugiausiai grąžos, vilioja.
Vieno teisingo atsakymo pažadėjimas, kurio iki šiol mes dar “nežinojome”, bet vos įsigysim – sužinosim, parduoda.
O kaip yra iš tiesų?
O iš tiesų, mokykla taip ir neišmoko, kad dažniausiai gyvenimo atsakymai susideda iš kelių kompleksiškų sudedamųjų dalių.
Nėra vieno būdo vat imti ir per naktį tapti “geriausia savęs versija” – vistiek reikės įdėti daug darbo, prireiks daug kantrybės, ryžto ir erdvės klysti.
Nėra vieno būdo išlikti jauniems. Nesu medikė, bet net neabejoju, kad tam reiks ir laiptais palaipioti, ir vandens stiklinę prie burnos pakilnoti, ir mylimuosius apkabinti, ir dar sąmoningai paieškoti daugiau progų nusišypsoti negu nusikeikti.
Bet šitie sprendimai neparduoda.
Jokios egzotikos.
Jokio greito efekto už mažą kainą. Priešingai – procesas vėžliškai lėtas, o investicija ateis tikrai ne rytoj.
Bet bent jau ateis. 🙂
Linkiu ieškoti
Tad visi, kurie kažkokioje esamoje situacijoje ieškote TO atsakymo, prisiminkit, kad jis gali paprasčiausiai neegzistuoti. Gal reikės ir padaryti X, ir savo pasąmonės gelmėse atkapstyti Z, ir dar išmokti Y.
O gal visai netikėtai už kampo atrasite atsakymą, kurio niekada nebūtumėte rinkęsi mokykloje ar prieš kelis metus.
Nes tuo metu gal tai būtų atrodę kaip neteisingas pasirinkimas, o dabar… nutrūktgalviškai mieliausias. 🙂