Noriu pasidalinti tuo, ką kurį laiką vengiau pasakoti apie knygos leidybos kelią… Taip, knygai sekasi, šiemet kvepia trečiuoju tiražu, tačiau šįkart noriu pasidalinti ta kita puse, apie kurią tylėjau, nes, nežinau… buvo gėda? Bijojau kažką įžeisti? O tiesa yra tokia, kad knygos atsiradimo kelyje prireikė sukovoti ne tik su savo vidiniais iššūkiais – gėda, stipriu…
Aš kartais labai pavargstu nuo to, kad esu itin jautrus žmogus. Pavargstu, kad nuolatos turiu rūpintis savimi, nes pora dienų pro šalį ir jau, žiūrėk, verkiu apsikabinus katiną. Pavargstu nuo to, kad taip greitai išsenka mano jėgos. Kartais taip norėčiau galėt padirbt daugiau, pabendraut giliau, pabūt ilgiau, tačiau vos viršiju savo limitą ir jau, jaučiu,…
Būna, prieinu prie mylimojo ir pasakau, kad man reikia pabūti apsikabinus. Negaliu to poreikio paaiškinti, tiesiog jaučiu. Stovim apsiviję rankomis, o mano kūne vyksta procesai – jis kniūbsta, rimsta ir minkštėja. Būna, verkiu, ir gražiausia, ką tuo metu dėl manęs padaro draugė – mane apsikabina. Ne patarinėja, ne bando išspręsti problemas, bet apglėbia mane fiziškai…
Kodėl sėdėdama ant kėdės vis paslapčia žvilgteliu, ar tik nebus į rinkes susimetęs mano pilvas, o šokių aikštelėje judu nerangiai kaip smėly įsmeigtas medžio baslys? Kodėl žmonės, o ypač moterys, leidžia sau neklaustos komentuoti mano kūną? Kartais, atrodo, kad lyg ir nori pagirti, bet kažkodėl pajaučiu kartėlį gerklėje. “Papilnėjai” ir “tau reikia pavalgyt” skaudina taip…
Aš kartais beprotiškai bijau atkristi – vėl išgyventi panikos atakas, kūną surakinantį nerimą ir spalvas iš dienų išsiurbiančią depresiją. Bet kartais būnu taip arti šios ribos, kad atrodo viskas – atkritau, išprotėjau, daugiau nebegaliu. Toji baimė įsirango kažkur kūne ir atrodo, kad tuoj mane paves, tuoj sunegaluosiu ir susirgsiu kokia nors baisia liga. Nevalingai susifokusuoju…
Gyvenam iki kraštutinumų optimizuotame pasaulyje. Kiekvienas mechaninis judesys – vairavimas, maisto gaminimas, ėjimas, grindų plovimas – tarsi privalo būti akomponuotas turiniu, verte: podcastais, muzika, garsiniu fonu. Tarsi pats veiksmas – skanaus maisto gimimo procesas, kūno judėjimo faktas – būtų nepakankamai vertingas. Iš kur visa tai kyla? Tikslesnis klausimas – ką vis bandom nutildyti? (Žinoma, tikrai…
Per mėnesį laiko Sakartvele sutikau ir pabendravau su įvairiausių tautybių žmonėmis – iš Baltarusijos, Belgijos, Uzbekistano, Egipto, Prancūzijos, Kazachstano, Saudo Arabijos, Ispanijos, Indijos, Sirijos, Rusijos, Ukrainos, Omano, Vokietijos ir daugybės kitų šalių. Su kiekvienu žmogumi iš šių šalių, kurias išvardinau, bent akimirką bendravau asmeniškai – juokavom, šypsojomės vienas kitam ar apsikabinom atsisveikindami. Tačiau tuo pačiu,…
Nuo 2020 sausio 1 dienos iki pat metų pabaigos, t.y. visus 12 mėnesių, žymėjausi kiekvieną išleistą eurą. Tiksliau, 9658 eurus. Tiek pinigų išleidau 2020 metais. Kai pasižiūriu į šį skaičių, man kažkaip atrodo daug. Nepirkau mašinos, būsto ar kokio naujo baldo. Taip, buvo didesnių, brangesnių pirkinių, bet iš esmės, nieko grandioziško. Tiesiog gyvenau. Ir vis…
Kai vidinė kūrybiškumo versmė pradeda džiūti… Kai norisi į gyvenimą įsileisti daugiau vaikiško smalsumo, tyrinėjimo džiaugsmo ir mėgavimosi procesu, nelaukiant rezultato… Kai darbuose ir rutinoje išdalini savęs tiek, kad išblėsta bet koks noras kurti… Ateina metas atgaivinti kūrybiškumą! 🙂 Bet prieš tai… Apie „kurti galima tik iš kančios” stereotipą Ilgai tikėjau, kad „tikras” kūrėjas, menininkas…
Aš esu vaikščiojantis paradoksas, du kraštutiniai poliai, kontrastų rinkinys. Turbūt toks pat rinkinys, kaip ir praktiškai bet kuris jaunesnio amžiaus žmogus. Suprantantis, kad pats kuriasi savo gyvenimą, bet tuo pačiu visiškai pasimetęs, kaip tas gyvenimas turi atrodyti. ▪ noriu kažko kitaip, bet nežinau kas tas kitaip. ▪ noriu išbandyti save, bet o kur? ▪ iš…
Ar ilgai užtruks karantinas, ar trumpai – jei norim Kalėdas švęsti prie stalo su šeima ir giminaičiais, o ne per Zoom’ą (kaip kad, tikiu, daug kas darėme per Velykas), susiturėti vietoje ir daugiau praleisti laiko namuose tikrai reikės. Nežinau, kaip jums, bet man pirmasis karantinas ir, apskritai, sėdėjimas namuose visada baigiasi persidirbimu, overthinkinimu ir dar…
Jau ko mus mokykla tikrai išmoko, tai kad bet kokioje situacijoje egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Matematikoje pritaikai formulę – štai ir sprendimo atsakymas. Lietuvių kalboje ir literatūroje rašai kitų autorių tekstų interpretaciją remdamasis taisyklėmis, kaip interpretuoti (ta prasme, vau). Nors mokykloje rašydavau itin taisyklingai, taisydama rašinius mokytoja vingiuodavo ištisas pastraipas, žymėdama stiliaus klaidas. Bent būtent tos…
Kaip tik ateina ruduo, taip man kaskart norisi įsitraukti į tas “kas daugiau ko nuveiks” lenktynes. Vasarą, rodos, net ore tvyro poilsio, atostogų, lėto laiko kvapas, o rudeniui atėjus ir visiems sugrįžus į darbus, lėto laiko kvapą akimirksniu nubloškia lėkimo, bėgimo, veiklumo banga. Ir nusiridenu su ja net nespėjus savęs paklausti, ar aš iš tikro…
Nuo 2019 m. vasario iki 2020 m. rugpjūčio man išsipildė 101 iš 116 svajonių. Tai yra neįtikėtini 87% išsipildžiusių svajonių. Atsimenu dar mokykloje man teko moderuoti pokalbį su autosporto lenktynininku Benediktu Vanagu. Po pokalbio geriant arbatą Benediktas Vanagas man įteikė atvirutę ant kurios kitos pusės užrašė palinkėjimą, man stipriai įstirgusį iki šiol. Jis užrašė: “Austėja,…
Ar ir jums rugsėjis yra naujų pradžių, sugrįžimo į darbus mėnuo (nors galbūt jau ir taip dirbote visą vasarą)? Ar ir jums atėjus rudeniui norisi patobulėti, suimti gyvenimą į savo rankas ir pradėti sąmoningai kurtis geresnį rytojų? Jeigu taip, aš jumis be galo žaviuosi! Ir aš to noriu! O net jeigu ir ne, tai vien…
Šį tekstą skiriu kiekvienam žmogui, kuris jaučiasi truputį pasiklydęs šiame gyvenimo etape. Kiekvienam, kuris nelabai žino, kur toliau eiti, ką veikti, ką dirbti. Kiekvienam, kuris nori kažką pakeisti gyvenime, bet negali nutuokti, kokių pokyčių jam norisi. Visų pirma, noriu patikinti, kad taip jaustis yra absoliučiai normalu. Nei vienas žmogus neturi atsakymų į visus klausimus. Nei…
Koks nepatogiai atviras tekstas! Pakalbėkim apie psichoterapiją. Prieš porą metų pati savo kailiu patyriau, kad psichikos ligos mūsų visuomenėje yra vis dar laikomos „išsigalvojimais iš neturėjimo ką veikt”, „dar viena dėmesio prašymo forma” ir, apskritai, aplipdomos pasakymais, kad „anksčiau nebuvo jokių depresijų, nesiskundėm ir va žiūrėk normaliai užaugom”. Tik va, kad daug kas neužaugo. Daug…
Vos pradėjusi viešai kalbėti ir dalintis darbo sau užkulisiais, sulaukiau nemažai jūsų klausimų, iš kurių pagrindinis buvo “kaip man pradėti freelancint? ”. Iš tiesų, nemanau, kad yra viena tiesa arba sėkmės forumulė, kuri suveiks 100% kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, pradėdama dirbti sau aš net nežinojau, kad tai vadinama “freelancinimu” – tiesiog dariau, kaip man atrodė tinkama,…
Esate jautrus asmuo? Aš irgi! Jautrumas šioje visuomenėje neretai yra laikomas silpnybe, ypač jeigu tu esi vyriškos lyties atstovas ir nuo pat vaikystės girdi „nebūk boba„, „nesuskysk” ir „vyras tu ar ne vyras?„. O net ir moterų ašaros dažnai yra tramdomos ir jas mokoma būti „stipresnėmis„, „nereaguoti taip stipriai„. Jautriam žmogui labai lengva susitapatinti su…
Ar jūs, visai kaip aš, pagaunate begraužiantį save, kad vasarą kiurksote namuose vietoj to, kad aktyviai, ar kažkaip „prasmingai” leistumėte laiką? Arba visai priešingai – jaučiatės kalti keliaudami ir tinginiaudami, nes šio laiko neišnaudojate DIDŽIULIEMS tikslams ir asmeniniam tobulėjimui? Tuomet mes puikiai suprantame vienas kitą. Visgi, ši vasara, kurios metu, tikėtina, matysime kur kas mažiau…