Šį tekstą skiriu kiekvienam žmogui, kuris jaučiasi truputį pasiklydęs šiame gyvenimo etape. Kiekvienam, kuris nelabai žino, kur toliau eiti, ką veikti, ką dirbti. Kiekvienam, kuris nori kažką pakeisti gyvenime, bet negali nutuokti, kokių pokyčių jam norisi.
Visų pirma, noriu patikinti, kad taip jaustis yra absoliučiai normalu. Nei vienas žmogus neturi atsakymų į visus klausimus. Nei vienas žmogus tik gimęs nežinojo, kokį kelią jis nueis per gyvenimą. Ir tik retas žmogus savo tikslų nepakeičia kelis, kelias dešimtis ar net šimtus kartų per gyvenimą. Nes mes patys keičiamės. O su mumis kinta ir mūsų siekiai, veiklos, norai.
Nereikia nuspręsti savo tolimos ateities dabar
Aš visada skeptiškai žiūrėjau į tai, kad mokykloje dar 10 klasės pabaigoje reikia pasirinkti mokymosi dalykus, kurie lems, kokius egzaminus žmogus laikys, kur galės įstoti, ką toliau veiks gyvenime. Tik 10 klasė, o iš žmogaus jau tikimasi žinoti, kokioje profesijoje šis save realizuos. Vėliau, renkantis studijas, rodos, jau reikia būti tvirtai nusprendus, ką tiksliai nori veikti, kokioje konkrečioje srityje gilinti žinias. Baigus universitetą tikimasi, kad “ką veikti iki pensijos” klausimas bus kaip ir atsakytas. Metas dirbti.
Bet juk nebūtinai taip vyksta gyvenimas.
Mes, žmonės, esame mąstančios būtybės – mes jaučiam, kai kažkas ne taip, mes vakarais pagalvojam, kad vieną dieną išeisiu iš šito darbo, mes paslapčia dairomės kursų tobulėjimui, perkam saviugdos knygas, sekam mus įkvepiančius žmones. Ir tai yra žavu. Mes esam nuolatinis vyksmas, kitimas.
Tai, kad šiandien darote viena, dar nereiškia, kad turite daryti likusį gyvenimą.
Tai, kad gavote diplomą vienoje srityje, nereiškia, kad turite ten dirbti iki pensijos.
Tai, kad kadaise jautėtės apsisprendę dėl savo ateities, o pradėję link jos eiti supratot, kad nekažką, nereiškia, kad dabar iki gyvenimo galo turite kankintis.
Tai, kad šiandien esate pasiklydę, mąstantys, svajojantys, reiškia, kad esate pasiruošę judėti link kitokių tikslų. Ir visai nesvarbu, kad dabartiniai tikslai visai nesutampa su tais, kuriuos nusibrėžėte sau prieš kelis metus, ar net praeitą savaitę.
Nes jūs keičiatės. O jūsų tikslai taip pat.
Raskite atsakymus
Geriausias būdas sužinoti, ką norėtumėte veikti šiuo (ne viso gyvenimo) periodu, yra pasikalbėti su savimi. Juk atviriausi esate su pačiu savimi, kai jūsų niekas neblaško. Siūlau rasti laisvą pusvalanduką, pasiimti popieriaus lapą ir tyloje, raštu atsakyti į šiuos klausimus:
- Kaip atrodytų mano ideali diena?
- Kokios veiklos šiuo metu norėčiau labiausiai?
- Ką veikdama(s) jausčiau, kad realizuoju save?
- Ko veikti tikrai nenorėčiau?
- Ar norėčiau dirbti vienas, ar komandoje? Kokio dydžio?
- Kiek sutikčiau prisiimti atsakomybės, rizikuoti, tobulėti?
- Kiek norėčiau uždirbti?
- Kaip galėčiau realizuoti šį planą? Į kokius žingsnelius galėčiau jį išskaidyti? Ką galiu padaryti jau šiandien?
Kiek atsakysite, tiek. Atsakymai nebūtinai ateis per vieną vakarą. Jie gali užtrukti. Tačiau kai ateis, žinosite, kad tai toji veikla, kurią norite daryti būtent šiuo gyvenimo etapu.
Pavyzdžiui aš uždaviau sau šiuos klausimus, kai pajutau, kad mano veikloje – reklamos kūrime įvairiems prekių ženklams – trūksta prasmės, kad kažkas ne taip, kažkas turi pasikeisti. Eidavau pasivaikščioti – aktyviai apie tai mąsčiau. Rašydavau ryto puslapius – užduodavau šiuos klausimus. Kalbėdavausi su draugu – bandžiau tuos atsakymus rasti dialogo forma. Aš nuolat grįždavau ir grįždavau prie šių klausimų.
Po maždaug pusės metų savęs klausinėjimo man atėjo atsakymai – žinojau, kad noriu veiklos, didesnės už mane, žinojau, kad noriu dalintis savo patirtimi, žinojau, kad noriu padėti žmonėms. Tuo metu aš dar nežinojau, kaip tai įgyvendinti, tad vėl klausiau savęs – kokia forma tai galėtų būti? Nuo ko turiu pradėti? Galiausiai atėjo „išgrynintas” atsakymas – tai gali įsikūnyti tinklaraščio pavidalu.
Jums linkiu klausti, linkiu pasinerti į vidinį dialogą su savimi, linkiu išgirsti kylančius atsakymus, o labiausiai linkiu nepabijoti ir žengti ten, kur link šią akimirką šaukiasi jūsų vidus.