Esate jautrus asmuo? Aš irgi!
Jautrumas šioje visuomenėje neretai yra laikomas silpnybe, ypač jeigu tu esi vyriškos lyties atstovas ir nuo pat vaikystės girdi „nebūk boba„, „nesuskysk” ir „vyras tu ar ne vyras?„. O net ir moterų ašaros dažnai yra tramdomos ir jas mokoma būti „stipresnėmis„, „nereaguoti taip stipriai„. Jautriam žmogui labai lengva susitapatinti su tokiais žodžiais ir patikėti, kad su juo iš tikro yra kažkas negerai.
Tačiau jautrumas yra nuostabi savybė, kai žmogus pradeda ją gerbti ir išmoksta su ja gyventi. Leisk man tave su ja artimiau supažindinti ir parodyti, kuo jautrumas tau gali pasitarnauti gyvenime.
Itin jautrus asmuo (Highly sensitive person)
Aš esu itin jautrus asmuo (angliškai šis terminas vadinamas highly sensitive person).
Tai – ne sutirikimas ir ne liga. Tai tiesiog mano savybė. Tokia pat savybė, kaip ir mėlynos akys. Tokia pat savybė, kaip ir 175 cm ūgis.
Manyje gyvuoja daugybė emocijų ir kiekviena nori mano dėmesio. Todėl kai jaučiu – jaučiu stipriai. Kai džiaugiuosi, galiu apsiverkti iš laimės, bėgti per pievas ir šūkauti „kaip man gera gyventi„. Kai mane įskaudina, man skauda taip, kad rodos tas skausmas mane sugniuždys, uždusins ir niekada nepraeis (bet praeina jis vos per kelias valandas). Taip nutinka todėl, kad aš jaučiu stipriau, tirščiau, kontrastingiau negu kiti žmonės.
Jeigu jūs atpažįstate save šiuose žodžiuose, su jumis viskas yra gerai. Tai – biologiškai įgimta jūsų savybė.
Jautrių žmonių nervų sistema labiau reaguoja į dirgiklius, vadinasi jiems skauda stipriau, paprasta mintis labiau neduoda ramybės, jie pastebi net ir menkiausią stimulą ir į jį reaguoja.
Labai vaizdingai šią žmogaus savybę yra aprašiusi psichologė Asta Budvytienė šiame straipsnyje.
Pagarba emocijoms
Anksčiau labai bijojau savo emocijų ir jausmų. Aš nemokėjau jų išreikšti. Aš nemokėjau jų išsakyti. Aš viską užspausdavau, sulaikydavau giliai savyje. Jeigu man nepatikdavo, kad žmogus mane pravardžiuoja, aš tylėdavau ar net pasijuokdavau iš jo „bajerio”. Jei pokalbio metu mano pašnekovas bjauriai apkalbinėdavo kitą žmogų (ir aš jausdavausi klaikiai, norėdavau pabėgti nuo to pokalbio), aš tylėdavau, kartais net pritardavau pašnekovui arba nusijuokdavau.
Daryti kitą žmogų laimingu, tenkinti jo ego poreikius man būdavo daug svarbiau negu paisyti savo vidinio balso. Aš pati žūt būt norėjau pritapti, būti santykio su tuo žmogumi dalimi, todėl atsižadėdavau savęs.
Pradėjusi psichoterapijos kelionę, man teko per visa tai pereiti, pamažu išmokti kiekvienoje situacijoje „perrašyti” išmoktą komandą. T.y. sąmoningai keisti savo elgesio modelius, pavyzdžiui, iš „nepatinka – tyliu” į „nepatinka – išsakau„. Tai užtruko ne vienerius metus, ir net dabar dar to mokausi.
Gera žinia ta, kad su laiku gebėjimas išsakyti savo mintis ir poreikius manyje vis labiau įsitvirtina. Man tampa vis lengviau sąmoningai atpažinti, kada aš nesijaučiu gerai, kada kitas žmogus peržengia mano ribas, kada mano vidus prieštarauja – tampa daug lengviau tai iškomunikuoti kitiems.
Išmokti gyventi su jautrumu
Bet aš jau daug nužengiau į priekį. Aš išmokau jautrumą laikyti ne „silpna„, „skysta„, „bobiška” savybe (ironiška, kad net ir moterims „bobiška” savybė turi itin neigiamą konotaciją), o išmokau priimti jį, priimti emocionalumą ir tiesiog išmokti su tuo gyventi. O gyventi su stipriai išreikštomis emocijomis reiškia išmokti jas išklausti, paisyti, gerbti. Tada jos leidžia žmogui pražįsti nepakartojamu jo savitumu.
Dabar mano jautrumas yra nuostabi savybė tiek gyvenime, tiek mano darbe – aš įžvelgiu galimybes, aš jaučiu pasaulio grožį lyg per gražiausią padidinamąjį stiklą.
Kaip jautrumas gali padėti žmogui?
Tai, kad aš esu jautri, lemia jog esu itin kūrybinga. Tai puikiausiai panaudoju darbe – manyje nuolat gyvena milijonai idėjų, žodžių sąskambių, neregėtų reklamos vizualų.
Man lengva rašyti – emocijų dėka aš gebu išjausti tekstus, jie per mane pereina galinga jėga ir transformuojasi į gražius, jausmingus, žmonių širdis paliečiančius kūrinius.
Aš lengvai pajaučiu žmones, jų nuotaikas, gebu prie jų prisitaikyti ir dėl to palaikyti puikius ryšius su artimaisiais, draugais, kolegomis ir klientais. Aš iš savęs jau myliu šį pasaulį, kitus žmones ir linkiu jiems gero. Žmonės tai pajaučia.
Svarbu gerbti savo emocijas ir jautrumą. Tai yra puikios asmeninės savybės, kai jas naudojame pagal jų paskirtį. Emocijos gali mus užgraužti, mes jų galime išsigąsti ir „išjungti” jas – nebejausti, tapti apatiškais pasauliui. Bet nukreipus jas į kūrybą, į pasaulio grožio vertinimą, į naujas idėjas, net ir labiausiai jautrus žmogus gali susikurti savo trokštamą kelią, darinius santykius tiek su savimi ir aplinkiniais, tiek su pačiu pasauliu.
Kuo ši savybė gali pasitarnauti tau?
Jeigu tu esi jautrus asmuo, aš puikiai suprantu, ką tai reiškia. Aš suprantu, ką reiškia paskęsti emocijose, greitai ir karštai reaguoti, susierzinti ten, kur kiti net nepastebėtų erzinančių dalykų. Tačiau tai, kad tu reaguoji, verki, išjauti – ir nesvarbu, ar tu esi vyras ar moteris – yra nuostabu. Tu esi puikiai biologiškai funkcionuojantis žmogus. Tiesiog tau gamta padovanojo šią, o ne kokią kitą savybę.
Jautrūs žmonės yra puikūs gydytojai, psichologai, puikūs menininkai, rašytojai, kūrėjai – dizaineriai, architektai, animuotojai, fotografai, ar net programuotojai. Jautrūs žmonės yra puikūs žmogiškųjų išteklių valdymo srities darbuotojai.
Jautrūs žmonės dažnai pasižymi gera intuicija, empatija, jie pastabūs itin smulkioms detalėms. Stiprios emocijos leidžia pamatyti ryšius, grožį ir galimybes ten, kur jų kiti nemato. Išnaudokite tai. Įdarbinkite jautrumą savo labui – tam jis jums ir duotas.
Jautrumas yra labai graži žmogaus savybė.
Komentarų: 1