Esate jautrus asmuo? Aš irgi! Jautrumas šioje visuomenėje neretai yra laikomas silpnybe, ypač jeigu tu esi vyriškos lyties atstovas ir nuo pat vaikystės girdi „nebūk boba„, „nesuskysk” ir „vyras tu ar ne vyras?„. O net ir moterų ašaros dažnai yra tramdomos ir jas mokoma būti „stipresnėmis„, „nereaguoti taip stipriai„. Jautriam žmogui labai lengva susitapatinti su…
Gyvenam iki kraštutinumų optimizuotame pasaulyje. Kiekvienas mechaninis judesys – vairavimas, maisto gaminimas, ėjimas, grindų plovimas – tarsi privalo būti akomponuotas turiniu, verte: podcastais, muzika, garsiniu fonu. Tarsi pats veiksmas – skanaus maisto gimimo procesas, kūno judėjimo faktas – būtų nepakankamai vertingas. Iš kur visa tai kyla? Tikslesnis klausimas – ką vis bandom nutildyti? (Žinoma, tikrai…
Aš esu vaikščiojantis paradoksas, du kraštutiniai poliai, kontrastų rinkinys. Turbūt toks pat rinkinys, kaip ir praktiškai bet kuris jaunesnio amžiaus žmogus. Suprantantis, kad pats kuriasi savo gyvenimą, bet tuo pačiu visiškai pasimetęs, kaip tas gyvenimas turi atrodyti. ▪ noriu kažko kitaip, bet nežinau kas tas kitaip. ▪ noriu išbandyti save, bet o kur? ▪ iš…
Jau ko mus mokykla tikrai išmoko, tai kad bet kokioje situacijoje egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Matematikoje pritaikai formulę – štai ir sprendimo atsakymas. Lietuvių kalboje ir literatūroje rašai kitų autorių tekstų interpretaciją remdamasis taisyklėmis, kaip interpretuoti (ta prasme, vau). Nors mokykloje rašydavau itin taisyklingai, taisydama rašinius mokytoja vingiuodavo ištisas pastraipas, žymėdama stiliaus klaidas. Bent būtent tos…
Kaip tik ateina ruduo, taip man kaskart norisi įsitraukti į tas “kas daugiau ko nuveiks” lenktynes. Vasarą, rodos, net ore tvyro poilsio, atostogų, lėto laiko kvapas, o rudeniui atėjus ir visiems sugrįžus į darbus, lėto laiko kvapą akimirksniu nubloškia lėkimo, bėgimo, veiklumo banga. Ir nusiridenu su ja net nespėjus savęs paklausti, ar aš iš tikro…
Koks nepatogiai atviras tekstas! Pakalbėkim apie psichoterapiją. Prieš porą metų pati savo kailiu patyriau, kad psichikos ligos mūsų visuomenėje yra vis dar laikomos „išsigalvojimais iš neturėjimo ką veikt”, „dar viena dėmesio prašymo forma” ir, apskritai, aplipdomos pasakymais, kad „anksčiau nebuvo jokių depresijų, nesiskundėm ir va žiūrėk normaliai užaugom”. Tik va, kad daug kas neužaugo. Daug…